Apie USBasp

Kadangi paskutiniu metu pavyko paleisti šį paprasta AVR ISP adapterį, kuris jungiamas prie kompiuterio per USB portą. Pirmiausia pora žodžių apie patį programatorių. USBasp yra gana gerai žinomas tarp AVR mėgėjų. Jo autorius Thomas Fischl, kuris ne tik jį sukūrė, bet ir pastoviai atnaujina. Pats adapteris yra labai paprastas, kuriam pagaminti tereikia keleto komponentų. Visa USB galia slypi Atmega8 mikrovaldiklyje. Dėl savo paprastumo yra labai mėgiamas elektronikos mėgėjų.

USB programatorius palaiko du programavimo dažnius SCK: 375kHz ir 8kHz. Taip yra dėl to,kad programuojamas mikrovaldiklis būtinai turi veikti bent keturis kartus didesniu dažniu nei programatoriaus taktinis dažnis. Sakykim jeigu programuojama 375kHz dažniu, tai valdiklis turi veikti ne mažesniu nei 1.5MHz (4x375kHz=1.5MHz). Jeigu mikrokontroleris naudoja žemo dažnio osciliatorių, pvz 32kHz, tai būtina programatorių perjungti į 8kHz režimą (4x8kHz=32kHz).

USBasp adapterio surinkimas

Programatoriaus schema kaip ir minėjau yra paprasta.

Praktiškai prie Atmegos prijungta USB jungtis per suderinamas varžas, lizdas ISP kabeliui, pra trumpiklių(J3 – programavimo dažniui pasirinkti; JP1 – perjungimas į adapterio programavimo režimą; JP2 – gali būti naudojamas programuojamo mikrovaldiklio maitinimui (nerekomenduojama!)) ir du šviesos diodai vienas maitinimo indikacijai(D1), o kitas programavimo aktyvumui stebėti. Patas adapteris maitinamas tiesiogiai iš USB porto. ISP lizdas yra suderinamas su originaliu STK200/300, tik čia papildomai numatyti RXD, ir TXD išvadai(kurie šiuo atveju nenaudojami).

Programatoriaus PCB versijų yra prikurta įvairiausių, kurias rasite čia. Tereikia išsirinkti tinkamiausią ir pasigaminti. Aš pasirinkau J.A. De Groot.

Kai USB programatorius pagamintas, pirmiausia įrašykite naujausią hex failą, kurį rasite paskutiniame atnaujinime (2007-10-23). Nustatykite fuse kad naudotu išorinį kvarcą (HFUSE=0xc9 LFUSE=0xef). Žemiau pateikiami nustatymai programuojant PonyProgu.

Kai mikrovaldiklis paruoštas belieka suinstaliuoti USBasp draiverius kompiuteryje.

• USB kabeliu prijunkite adapterį prie kompiuterio USB porto. Nenaudokite jokių šakotuvų, nes kitaip neveiks.

• Jeigu plokštė teisingai sulituota, sistema turėtų rasti USBasp adapterį.

• Sistemai paprašius nurodyti draiverį, nukreipkite į usbasp.2007-10-23\bin\win-driver\ katalogą, kuriame jis randasi ir paspauskite Next, kad pradėtumėte kopijuoti draiverį į sistemą:

Kai draiveriai įdiegti, belieka tik patikrinti ar sistema įtraukė adapterį į savo įrenginių sąrašą:

ISP adapteris paruoštas darbui.

USBasp programatoriaus bandymai

Ka gi liko trečias žingsnis – išbandyti ar adapteris veikia. Tam kad išbandyti adapterį pirmiausia prijunkite jį prie programuojamo mikrokontrolerio. Tam tiks bet kuris projektas su AVR mikrovaldikliu ir ISP jungtimi.

USBasp programatorius yra suderinamas su Avrdude 5.2 ir aukštesnėmis versijomis. Jeigu pas jus yra naujausia WinAVR (20070525), tai jokių problemų kilti neturėtų. Pirmiausia pabandykime prisijungti prie adapterio terminalo režime. Paprasčiausiai atsidarykite konsolės (command promt) langą paspaudę Start-Run ir langelyje įrašę cmd. Atsidariusiame juodame lange įrašykite komandą:

avrdude -c usbasp -p atmega16 -P usb -t

Paspaudus enter turėtumėte matyti panašų vaizdą:

Matome jog adapteris nuskaitė mikrovaldiklio ID(signature) ir laukia tolimesnių komandų. Jų mes nenagrinėsime, nes komandos būdingos AVRDUDE, kurias galima lengvai rasti dokumentacijoje. Kad išeiti iš terminalo režimo parašykite quit.

Na ir paskutinis variantas, dėl ko verta gamintis AVRDUDE palaikomus programatorius tokius kaip šis yra tas jog galima lengvai susikonfigūruoti projektą taip, kad kompiliavimas, įrašymas į mikrokontrolerį bei patikrinimas vyktų tik vieno mygtuko paspaudimu. Tam tereikia paredaguoti porą makefile eilučių. Lengviausia tai daryti naudojant Mfile redaktorių, kuris yra kartu su WinAVR. Atsidarę makefile paredaguokite šias eilutes:

AVRDUDE_PROGRAMMER = usbasp

AVRDUDE_PORT = usb

Tada belieka paleisti [WinAVR] Program komandą iš Programmers Notepad Tools meniu ir stebėti kaip programa susikompiliuoja ir “suvažiuoja” į mikrovaldiklį. Programavimo greitis nėra įspūdingas – tesiekia 5kB per sekundę. Tačiau subjektyviai palyginus su LPT programatoriumi programavimas vyksta greičiau. Ne bet ne greitis čia svarbiausia, svarbesnė yra galimybė jungti tokį programatorių prie kompiuterio kur nėra nei LPT nei COM porto.